people-sitting-690317_640

EMPATINIS KLAUSYMAS IR JO METODAI. POKALBIO IR GRUPĖS DISKUSIJOS VALDYMAS

Viena iš dažniausiai naudojamų technikų, norint valdyti pokalbį ar grupės diskusiją yra klausymasis. Mokėjimas klausytis yra vienas svarbiausių žingsnių visame bendravimo procese. Klausymasis sudaro apie 42-53%  bendravimo proceso. Palyginimui, 16-32 proc.  – kalbėjimas, 15-17 proc. – skaitymas, 9-14 proc.  – rašymas.

Visų pirma, labai svarbu atskirti sąvokos “girdėjimas” ir “klausymasis”, kadangi šios sąvokos reiškia du skirtingus dalykus:

  • Girdėjimas reiÅ¡kia garsinių virpesių priėmimą.
  • Klausymasis reiÅ¡kia veiksmą, kurio metu suprantame ir interpretuojame tai, ką iÅ¡girdome.

Klausymasis gali būti aktyvus ir pasyvus. Aktyvus klausymas savo ruožtu dar skirstomas į refleksyvų (empatinį) ir nereflektyvų. Nereflektyvus klausymas vyksta tada, kai klausytojas nesikiša į pokalbį pastabomis, klausimais, patikslinimais ir pan. Tokia klausymo forma gera tokiomis aplinkybėmis:the-business-man-713327_640

  • Kai kalbėtojas emocionalus, susijaudinęs ir matyti, kad kalbėtojas dega noru pasakyti savo nuomonę, o bendrakalbio pastabos jam nelabai rÅ«pi.
  • Priimant į darbą ir kitais atvejais, kai naudinga kiek galima daugiau sužinoti apie kalbėtoją.
  • Kai kalbėtojui sunku dėstyti savo mintis. Tokiu atveju patariama leisti jam pačiam rasti žodžius, kuriais nori nusakyti savo bÅ«seną.
  • Vadovui kalbantis su darbuotojais.

Reflektyvaus klausymosi forma pasižymi tuo, kad pokalbio partneris aktyviai (žodžiais, gestais ir mimika) parodo savo santykį su aptariama tema. Šis būdas padeda geriau išsiaiškinti detales, nuodugniau suprasti kalbėtoją, kadangi daugelis minčių, kurias pasakome vienas kitam, mums turi tą prasmę, kurią mes joms teikiame. O klausytojui mūsų mintys ir žodžiai gali reikšti visai ką kitą ir nebūti tokie svarbūs. Reflektyvus klausymas svarbus ir tuo, kad neretai tas pats žodis gali turėti daug reikšmių, o kalbėtojas ne visuomet tiksliai išdėsto savo mintis. Be to, bendravimo, pokalbio ar grupės diskusijos efektyvumui turi įtakos ir įvairūs kiti veiksniai: dalyvių psichologinė nuostata dėl vienos ar kitos temos, įvairios emocijos, išsilavinimas, patirtis ir t. t.


Empatinis klausymasis reiškia klausymą ir perduodamos informacijos supratimą kalbėtojo požiūriu (ne tik turinio, bet ir jausmų, idėjų arba minčių, susijusių su klausimu).

Empatinio klausymosi metodų yra įvairių:

  • petra-679395_640Paskatinimas– tai tokios kalbėtojo reakcijos, kurios atskleidžia paÅ¡nekovui, kad esate susidomėjęs ir klausotės jo. Paskatinimui tinka nežodinis pritarimas: palinkusi poza, galvos linktelėjimas, akių kontaktas. Arba žodžiai: suprantu, matau, tai įdomu, gal galėtum daugiau apie tai papasakoti, man svarbu tai, ką tu sakai ir ką jauti.
  • AiÅ¡kinimasis– Å¡is metodas naudojamas, kai norite pasitikslinti ar teisingai supratote pasakytus žodžius, norite sužinoti papildomą informaciją. Čia tiktų tokios frazės, kaip: “iÅ¡ tiesų norėjai pasakyti, kad…”, “ar galėtum pakartoti”.
  • Pakartojimas– klausant kartais naudinga tiesiog pakartoti keletą paskutinių paÅ¡nekovo žodžių arba paskutinę mintį. Tokiu bÅ«du kitas iÅ¡ jÅ«sų lÅ«pų iÅ¡girsta tai, ką pats pasakė. Taip jÅ«s parodote, kad atidžiai klausotės ir esate susidomėjęs. Galima pakartoti pagrindines mintis, pabrėžti svarbiausius faktus.
  • Perfrazavimas – kiek sudėtingesni metodas, kuris leidžia pasitikrinti savo interpretacijas ir pasakytų žodžių prasmę. Pav.: “Kaip supratau, tu ketini…”, “Jei teisingai supratau, tu nusprendei…” Tokiu bÅ«du jÅ«s iÅ¡siaiÅ¡kinate, ar teisingai supratote paÅ¡nekovą ir padedate jam geriau suprasti save.
  • Atspindėjimas– tai svarbus empatinio klausymosi bÅ«das, kuris reikalauja iÅ¡ klausytojo ypatingo atidumo ir jautrumo kalbančiajam. Atspindint stengiamasi suvokti, suprasti ir atspindėti kalbančiojo jausmus, kurie yra už žodžių. Apie jausmus, kaip ir minėjau, daugiausia sprendžiame iÅ¡ nežodinių ženklų. Čia tiktų tokios frazės, kaip: “Tave neramina…”, “AÅ¡ matau, kad tu nuliÅ«dai”, “Atrodo, kad esi patenkintas savimi”. “Pastebėjau, kad tave tai pykdo“.
  • Apibendrinimas. Å is emfatinio klausymosi metodas dažniausiai naudojamas pokalbio pabaigoje. Klausytojas informuoja kalbėtoją apie tai, ką jis suprato iÅ¡ to, kas pasakyta. Jis apibendrina pagrindines mintis ir faktus. Klausytojas tarsi susumuoja tai, ką iÅ¡girdo ir pamatė. Sakiniai galėtų prasidėti taip: “Pagrindinė mintis, kurią tu norėjai pasakyti, yra…”, “PanaÅ¡u, kad iÅ¡ to, ką pasakei, svarbiausia yra…”.

studying-699485_640Matome, kad visi minėti empatinio klausymo metodai reikalauja iš mūsų maksimaliai sukaupti dėmesį. Galime palengvinti sau darbą, pirmiausia, nebandydami prisiminti kiekvieno žodžio žodžio ar detalės. Svarbiausia – suvokti esmę. Be to, mes mąstome daug greičiau negu kalbame, taigi, klausantis mūsų smegenys gali dirbti keliais lygiais: klausydami pasakojimo galime stebėti nežodinius kalbėtojo signalus, bendravimo procesą, įvardinti jausmus. Mokėjimo klausytis galima išmokti, vartojant anksčiau minėtus metodus.