startup-593344_640

SPRENDIMŲ PRIĖMIMO KLAIDOS

Bene dažniausiai socialinių psichologų aptariama grupinių sprendimų priėmimo kliūtis – tai grupinis mąstymas. Kadangi grupės (šeimos, skyriaus, darbo grupės, kartais net visos įmonės) nariai paprastai yra panašūs savo vertybėmis, požiūriais, patirtimi, jie yra linkę pritarti sprendimas, kuriuos siūlo ir palaiko dauguma. Tai ir vadinama grupiniu mąstymu.

Klaida 1. DELSIAMEwaiting-410328_640

  • Laukiame, kol gausime reikiamą informaciją (man reikia dar kai ką patikrinti ketvirtą kartą ir tada aš…)
  • Delsiame, kol iÅ¡bandysime (turiu sulaukti geros progos…manau, kad geriau palaukti rudens…)
  • Laukiame, kol kiti už mus nuspręs (gerai, aÅ¡ tai padarysiu tada kai mano bosas pasakys man ar aÅ¡ čia reikalingas ar ne…)
  • Netikęs įprotis atidėlioti (na, Å¡iandien ne ta diena, palauksiu rytojaus…)

Klaida 2. ESAME IMPULSYVŪS

  • Priimame alternatyvą per greitai (manau, kad galiu padaryti A. Nors to niekada nedariau, bet tikrai padarysiu tai jau dabar…)
  • Atmetame alternatyvą per greitai (ne, A tikrai netiks, man labiau patinka B…)
  • Esame veikiami iÅ¡ankstinių nuostatų (gal ir galiu daryti A, bet jau dabar žinau, kad A neveiks…)

Klaida 3. NEĮVERTINAME KONTROLĖS

  • Darome prielaidą, kad kontroliuojame tam tikrą situaciją (aÅ¡ tikrai darysiu A ir tai priklauso tik nuo manęs…)
  • Darome prielaidą, kad nekontroliuojame situacijos (aÅ¡ daryčiau A, bet man tikrai nepavyks, nes nemanau, kad tai patiktų kitiems…)
  • Tikime, kad sprendimas yra mÅ«sų, o ne kieno nors kito (aÅ¡ padarysiu A, nors apie tai jau kalbėjo mano bosas…)
  • Negebame vykdyti sprendimo (taip, mes buvome susitarę, kad aÅ¡ darysiu A, tačiau man reikėjo iÅ¡važiuoti, aÅ¡ buvau pavargęs ir nieko neatlikau)
  • Kaltiname likimą (kaip bus taip…jei nepavyks, vadinasi, nebuvo lemta)

pen-543858_640Klaida 4. VADOVAUJAMĖS IŠKREIPTA INFORMACIJA

  • Neįvertiname turimos informacijos svarbos arba kaip tik suteikiame jai per didelę svarbą (tiek to, jei kitiems nepasisekė, nereiÅ¡kia, kad ir man nepasiseks…)
  • Remiamės patirtimi ir „skaičiuojame tikimybes“ (mano patirtis rodo, kad variantas A nepasiteisins, o jei ir pasiteisins, sėkmės tikimybė maža)
  • Nesvarstome alternatyvų ar pasekmių (kas bus tas bus, A variantas Å¡iuo metu atrod geriausias iÅ¡ blogiausių…)
  • Naudojame iÅ¡kraipytą informaciją (daryčiau A, tačiau, man trys žmonės sakė, kad…)

Klaida 5. NEAIŠKIOS VERTYBĖS

  • NeiÅ¡siaiÅ¡kiname ar priimtas sprendimas atitinka tai ko norime (darysiu A, nors ir labai to nenoriu)
  • Minimizuojame neigiamas pasekmes (darysiu B, nesvarbu jei ir paskaudės ar nekaip pasirodysiu, vistiek, manau, kad B geriausias variantas)
  • Leidžiame kitų vertybėms įtakoti savąsias (daryčiau A, tačiau manau, kad tai nepatiks mano bosui)
  • NeaÅ¡ku kas iÅ¡ tikrųjų svarbu mums (dar nežinau ar tai geras sprendimas, tačiau logiÅ¡kai mąstant jis turėtų bÅ«ti neblogas)

Kitas neefektyvių grupinių sprendimų priėmimo šaltinis – mūsų, komandos narių, bendras bruožas dalintis informacija, kuri jau yra žinoma kitiems grupės nariams. Kyla klausimas, o kaip tai veda link sprendimo priėmimo klaidų? Štai klasikinis pavyzdys socialinės psichologijos eksperimento, kuris tai iliustruoja: medikų komisija aptaria ligonio būklę, siekdama paskirti veiksmingą gydymą. Visi medikai turi tam tikros informacijos apie ligonį. Didžioji dalis turimos informacijos yra bendra, t.y. žinoma ir kitiems. Po kelis faktus kiekvienas medikas turi tokius, apie kuriuos nežino kiti. Pastebėta, kad susirinkimų metu medikai dalinasi ta pačia informacija, kurią kiekvienas žino. O faktų, kurie žinomi tik jiems, beveik nepateikia! Ir bendras komisijos sprendimas priimamas remiantis ribota informacija.


Keliai sprendimo link. Susidūrę su problema, lyginam probleminę situaciją su savo žiniomis, laikomomis atmintyje. Jei randam atitikimą su žiniomis, pritaikom žinias. Jei atitinka bendroji struktūra, pritaikom analogiją. Jei pirmi du variantai netinka, taikom „silpnuosius“ metodus – euristikas. Jei ir euristikos nepadeda išspręsti problemos, pasiduodame.

Euristika (iš gr. “rasti”) – patirtimi pagrįsta strategija, palengvinanti problemos sprendimą, sumažinant galimų sprendimo variantų skaičių, pasiūlant žingsnių seką ir pan. Euristikos negarantuoja teisingo sprendimo, bet palengvina sprendimo paieškas. Euristikos vs. Algoritmai. Sprendimų priėmimo technika ir schema:

  • brainstorming-441010_640Problemos radimas ir apibrėžimas
    • Gebėjimas rasti ir apibrėžti problemas, kaip savybė
    • Situacijos veiksniai
  • Keliai sprendimo link
    • IÅ¡ankstinių žinių ir patirties poveikis
    • Analogijų taikymas
    • Euristikų taikymas problemoms spręsti
  • Aplinkybės, darančios įtaką problemos sprendimui
    • Aplinkos veiksniai
    • Užduoties pateikimo bÅ«das
    • BÅ«senos įtaka
  • KÅ«rybos vertinimo bÅ«dai
    • Aplinkos veiksniai
    • Užduoties pateikimo bÅ«das
    • BÅ«senos įtaka
  • KÅ«rybos vertinimo bÅ«dai
  • Problemos radimas ir/ar apibrėžimas. Objektyvi situacija ir problemos vidinė reprezentacija
  • Tiksliai ir netiksliai apibrėžtos problemos
  • Sąsajos su konvergentiniu ir divergentiniu mąstymu: begalybė teisingų atsakymų.

SPRENDIMŲ PRIĖMIMO KLAIDOS